Naktinės plekšnių gaudymo varžybos
Neringos taurė 2018. Naktinės plekšnių gaudymo varžybos, nuo jūros kranto. Šias varžybas organizuoja žūklės klubas „Žvejo tribūna”. Jos vyksta Nidoje ir tai vienos romantiškiausių varžybų. Jūra, bangos, smėlis ir naktis. Šiose varžybose dalyvauju aš Marius Tamošiūnas, o mano asistentas – Mindaugas Večkys. Tokios jau taisyklės, kad žvejoti gali vienas žvejys, o asistentų gali turėti daug. Tokių varžybų metu labai svarbu, kad kažkas padėtų, nes dažnai keičiami masalai, sistemos susipainioja ir kitų darbų labai daug.
Daug kam gali pasirodyti, kad tai nuobodus ir neįdomus žvejybos būdas. Trumpai papasakosiu kokia tai žvejyba.
Pirmiausia tokiose varžybose viskas priklauso nuo sektoriaus kokį ištrauki burtų keliu. Gali būti, kad daiktus reiks neštis labai toli (o jų tikrai daug), bet ne čia pagrindinė bėda. Gali būti, kad ištrauktame sektoriuje nebus nei vienos duobelės (taip nutiko mums), o gali būti, kad duobė bus tokiame atstume, kad nepavyks iki jos numesti. Apie metimo nuotolį būtų galima atskirą straipsnį parašyti. Metimo nuotolis priklauso nuo: meškerės (surf tipo), ritės, valo, vėjo, svarelio ir metimo būdo. Dažnai matau žvejus, gaudančius plekšnes su feeder tipo meškerykočiais. Viskas būtų kaip ir gerai, jie ir 100g ir daugiau gali mesti, bet surf tipo kotai skirti būtent žvejybai jūroje nuo kranto. Jų ilgiai 4,20m, 4,50m. Toks įrankis labai tinka kada jūra būna banguota ir jį gali iškelti aukštai, virš bangų. Kad užmesti sistemą toli – tai viena proceso dalis. Jūroje būna labai didelės srovės, o kartais prasideda žolių „nešimas”. Tokiu atveju svarelis (tarkim 180g) būna stipriai užnešamas smėlio, ant valo prisirenka daug žolių ir tokią „gėrio” girliandą ištraukti iš vandens reikia galingo įrankio.
Atėjus iki išsitraukto sektoriaus, kol šviesu, stengiuosi greitai viską susirišti ir padaryti kelis metimus, kad galėčiau pasitikrinti dugną. O tada reikia viską pasiruošti nakčiai, nes kai sutemsta viskas pasikeičia. Tamsoje orientuotis sudėtinga, visi daiktai turi būti po ranka ir greit randami. Tačiau sutemus viskas pasidaro tik įdomiau. Dažnai plekšnių kibimai suaktyvėja sutemus, todėl reikią įdėmiai stebėti signalizatorių. Kas 10-15min ištrauki sistemą ir patikrini ar masalai vis dar ant kabliukų. Praktiškai kiekvienu ištraukimu masalus keičiu, nes plekšnės mėgsta kokybišką masalą. Porcijai būnu pasiruošęs karpį, kuoją, žiobrį, krevetę ir labai gerai jei turiu šviežią meknę. Plius bandau visokius atraktantus. Taip pat varžybų eigoje keičiu sistemas kurios būna papuoštos įvairias blizgučiais arba fosforiniais karoliukais. Naktis neprailgsta. Permetimai, sistemų ir masalų keitimai, bangų ošimas ir smėlis. Visiška beprotybė atpalaiduojanti nuo kasdienybės. Deja gavome sektorių – sėklių. Iki duobės nenumetu, į kaimyninį sektorių mesti negalima… Sulaukiam ryto be kibimų. Rezultatas – nulis. Tačiau mūsų laukia karališki pietūs, apdovanojimai ir… ilga kelionė namo.
